pykti

pykti
pỹkti, -sta (-ia), -o intr. 1. R414, K, Skr jausti pyktį: Iš pačios širdies pykaũ ant tavęs J. Ans atlyžo, nepỹksta J. Kam pyksti ant manęs? J.Jabl. Už ką pykstì ant jo? Dkš. Čia tau, kad nepyktum! Sl. Nora Stasys pỹkstie, nora nepỹkstie, – aš padariau, kaip mun reikėjo Krš. Pỹksta, kam sakau Pb. Kad šeiminykė, duoną maišydama, pyksta, tai bus rūgšti duona (priet.) Pn. Ale nepỹk, gaidau, kad žodį dar pasakysu K.Donel. Labai pyko, labai iršo, apie pupas užsimiršo O. Anas neduoda, tai ir pỹkia Pls. Šiaudas neperdegė – jau pyksta LTR(Vlkv). | Didžiasis [viščiukas] pỹksta, mažasis kerta tą didžiąjį Krtn. Mano kiaulė pyksta (urzgia, kriūkia), reikia vežti namo I.Simon. Pyksta kap šuva ant katino Mrk. Pyksta kap ubago pilvas LTR(Dkk). ^ Nėr ko pykt, kad reikia susitikt LTR(Šmn). Ko pykti – reiks susitikti Pšl. Kas pyks, tam uodega dygs LTR(Šll), Vlkj, Jrb. Kas pyksta, tam ragai dygsta LTR(Pnd). Pykstančiam nėr dalies J.Jabl. Ugnelė gesoma pyksta S.Dauk. Pỹk pỹk! juo kiaulės vyks (pyk, kiek nori, nebijau tavo pykčio) Als. 2. I būti su kuo piktuoju, vienam ant kito rūstauti: Kap čia padaryt, ka nebūt jai negražu i nereikėtų pỹkt su vyru? Vlk. Jei nenori su kaimynu pỹkt, neskolink pinigų Vdn. | refl.: Povilas visai nenorėjo su draugu pyktis rš. Su kaimynais nesipykstame, svetimo nieko nenorime, savų lobių atliekamų neturime A.Vien. ^ Kam pyktis: verčiau gražiuoju akis išsilupinėti! LTR(Vl). Du pykstas, trečias jų batus nešio[ja] LTR(Grk). 3. refl. bartis: Pỹkos kunegas, kad neposnykau[ja] Šts.
◊ širdìs (šìrdį, dū̃šią; R311) pỹksta verčia vemti, bloga, šleikštu: Pỹksta širdìs, nė valgyt nėko nenoru Vvr. Teip mun širdìs pỹksta nu taukų, nu visko KlvrŽ. Ka būtų širdìs nepỹkę, būčiau pri daktaro dar nejusi Krš. Kai jie valgo baisiais pirštais, tai man tuoj šìrdį pỹksta Pnd. Negaliu žiūrėti, kaip kiti geria, bežiūriant širdìs pỹksta Jnš. Be nepỹksta širdẽlė, ar nepikta, ar nenori vemti? J.Jabl. Pyksta mi širdis SD31. Staiga ėmė širdį man pykti, galvą sopėti, ir pradėjau vemti Š.
\ pykti; apsipykti; atpykti; įpykti; išpykti; nupykti; papykti; perpykti; pripykti; supykti; užpykti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • pykti — pỹkti vksm. Pykstù ant tavę̃s dėl maši̇̀nos, už sudaužýtą maši̇̀ną …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nuvaryti — 1 nuvaryti Rtr, Š, KŽ, SD210,218, Sut, N, M, RtŽ, LL119, L, nūvaryti KlbIX67(Bdr) 1. tr. varant, genant priversti nueiti, nubėgti ar nuskristi kur nors toliau (ppr. į kokią vietą ar turint kokį tikslą): Nuvaryti bandą į ganyklą NdŽ. Medžian… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • turėti — turėti, tùri (tùria Sdk, Pl, Rk, Ob), ėjo K, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD177,79, SD141, 182, R187, MŽ248, Sut, N, M, LL87, L I. laikymui, laikymuisi žymėti. 1. tr. SD1183, MitV163(WP237), Sut, I, M, Š, NdŽ, Gs, Pun, Ūd, Gg, Žl nusitvėrus,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pyktis — 1 pỹktis sm. (2), pyktìs sf. (4) Gs, Jnšk įširdimas, užsirūstinimas: Pỹktį turėjo J.Jabl. Iš pỹkčio net pajuodo Kt. Iš pỹkčio teip padarė Kal. Numirė iš pỹkčio Š. Neveskit manęs pỹktin! NdŽ. Su pykčiu nieko nepadarysi GK1939,103. Su… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atleisti — 1. tr., intr. Mž23, SD215, R, MP319 dovanoti įkyrėjusiam, įžeidusiam, nusikaltusiam, nebausti: Atleisk, dėdyt, tą kartą – kitąkart teip nebedarysiu Grž. Ji yra pasakiusi motinai tokių žodžių, kurių greičiausiai nė viena motina negalėtų atleisti I …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dantis — dantìs, iẽs sm. (4), sf. Tlž; R, čio sm. Š, dantỹs Š, OG224, Gs, dañtis Gs (2) 1. anat. kaulinis organas burnoje ar snukyje maistui kramtyti (Dens): Krėslinis, krūminis dantis B. Ištrupėjusi dantìs KI56. Iltinės dañtys K. Pjaujamosios,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • akis — akìs sf. (4) 1. regėjimo organas: Ãkys mėlynos, melsvos, juodos, rudos, pilkos, žalsvos, tamsios Rm. Kęstutis lyties buvo aukštos, sausas, akys žiburiuojančios, skaisčio veido S.Dauk. Balkšvos ãkys (išgėręs), ką jis bematys? Kp. Vaiko ãkies… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apmaudas — ãpmaudas sm. (3b) 1. piktumas, rūstybė: Mane ãpmaudas ema, kam ans nedirbęs prašo ėsti Lpl. Pašoko ãpmaudas, t. y. supyko J. Įerzintas nebesulaikė savo ãpmaudo Sr. Iš apmaudo ir veidas jau išblyško M.Valanč. Kam ãpmaudą padaryti K. Toks… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atpykti — atpỹkti 1. intr. nustoti pykti, atsileisti: Vieną kartą užpyksta, kitą kartą atpyksta Ėr. Pryš mirimą beatpyko Ggr. 2. refl. Š nusibosti, įkyrėti, įgristi: Atsipỹksta perdien dirbt Pmp. Atsipỹko man tokią ašakotą duoną grumenti Grž. Man jau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • eiti — eĩti, eĩna (eĩti, eĩta, eĩma), ė̃jo (ẽjo) 1. intr. (tr.) SD144, R, H judėti iš vietos į vietą pėsčiomis, žingsniu: Einu keliu B. Jis ne ė̃jo, o bėgo DŽ. Vaikai eĩna riešutaut An. Jis eina gultų, medžiotų, šieno pjautų J.Jabl. Nebėr kada… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”